- paskanėti
- paskanė́ti intr. DŽ1, Ser 1. pasidaryti, pasirodyti skaniam, skanesniam: Pakentėkiat – paskanė́s pietai LKT95(Krš). Taip paskanė́jo putra, dar įpilk kokį samtį Užv. Man taip paskanėjo [obuoliai] I.Simon. Dabar prinešiu skaniausius [valgius], kad ir sotiemsiems paskanės Kel1881,70. | refl.: Valgys, tai pasiskanė̃s Snt. 2. refl. pasigardžiuoti: Išneš motinelė tau kuo pasiskanėti galėsi Vd. 3. prk. pasidaryti maloniam, mėgstamam, patikti: Kristaus žodžiai širdysa jų kaip smegte buvo įsmegę ir didei jiemus paskanėjo BPII27. \ skanėti; įskanėti; nusiskanėti; paskanėti; suskanėti
Dictionary of the Lithuanian Language.